Savęs apgaudinėjimas - kartais vienintelis dalykas, padedantis išgyventi. Gali teigti sau ką nori, įsivaizduoti esąs dievas, mintimis nusikelti ten kur nori, su tuo, kuo nori. Apgaudinėti gali daug ir ilgai, ir nuo to niekam nei geriau, nei blogiau. Juk tavo paties būsena niekam nerūpi. Apgaudinėti save gera: kas rytą žvelgti į veidrodį ir sakyti - aš laimingas žmogus tol kol pasidaro kokčiai saldu. Niekas nesužinos, kiek tame tiesos. Kas rytą išeisi iš namų su šypsena, ir tik likęs vienas nusispjausi per petį ir pasakysi sau: nekenčiu visko, kas mane daro tokiu. Surūkysi dešimtis cigarečių, kol suprasi, ko ieškai, o tada pasirodys, kad ieškojai to, kas niekada nebus tavo.
Ir vėl save apgaudinėsi, kad viskas kada nors gali būti kitaip, viskas gali būti gerai.
Prasmės tame yra. Nors ir nesi žmogus, bet bent jau egzistuoji. Dievas kiekvienam žmogui davė misiją žemėje. Ir galbūt tavoji yra būtent tokia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą