Šventė.

Kuriu jas tokias, kokių visuomet norėdavau, dar kai buvau maža mergaitė. Su daug juoku, šilumos. Jaukias, leidžiamas su pačiais brangiausiais žmonėmis. Valgau mandarinus ir persikinę želė. Tarsi mažytė džiaugiuosi gautomis dovanėlėmis. Dainuoju. Linksminuosi. Bendrauju. Nesiskundžiu. Viskas idealu. Taip, kaip ir turėtų būti per Kalėdas.

Ir viskas tik todėl, kad pasižadėjau sau bent dviems dienoms pamiršti, kad neseniai buvau pavirtusi kilimėliu, į kurį visi praeidami nusišluosto kojas.

Pažadus aš tęsiu. Ypač duotus sau.

Gražių švenčių. Tokių, kokias patys sau norite susikurti.