Niekada nepasiduokim

Kęsti - nekęsti. Pamiršti-laukti. Džiaugtis - ašaras lieti. Tikėti - ignoruoti. Mūsų pasirinkimas. Kaip ir pasirinkimas priemonių, kurių pagalba mes tai darysime. Visgi, realybėje likimas mums įteikia šaukštą ir liepia pripildyti baseiną vandens. Na, gal ir nevisai šitaip. Galbūt duoda sunkias studijas ir tuo metu mirštančius artimuosius. Galbūt atneša tau meilę, tačiau tuo pat metu ir visų pažįstamų nepritarimą. Galbūt atneša tau didžiausią gyvenimo šansą, o tuo pačiu ir klastingą ligą. O ką daryti tada?... Visų pirma - ašaras ir sielvartą tegul lieja kiti. O tu, griebk tą sumautą šaukštą ir miniatiūriniais žingsneliais nešk vandenį į baseiną. Bus sunku, nesiseks, negyvai nusibos, bet išauš diena, kai matydamas sklidiną vandens baseiną pagalvosi: nepaisant darbo, kurį įdėjau, ne rezultatas buvo svarbiausias...