Jeigu mano utopija iš tikrųjų būtų MANO...
Įsipjovus į lapą popieriaus pirštą neskaudėtų.
Dargana nesargdintų, o gydytų.
Daugiau laiko praleisčiau galvodama apie gražius dalykus ir juos kurdama.
Rengčiausi šviesių spalvų drabužiais.
Nebijočiau nieko. Nei šalčio, nei vienatvės, nei ateities.
Dabar yra truputį kitaip. Tai, kas kitus džiugina, mane skaudina.
Su nerimu laukiu švenčių. Per šventes visi linksmi, laimingi, mylintys. Per atsotogas negali pasiteisinti, kad paakiai pajuodę, nes nemiegojai dėl mokymosi.
Jei aš turėčiau tai, ko visa siela trokštu, kas rytą kelčiausi su didžiausiu malonumu, net jei būčiau miegojusi tik pora valandų. Kiekviena dieną įgytų prasmę.
Vienas garsus žmogus sakė, "jei gali apie tai svajoti, vadinasi, gali ir tai turėti". Tiesos yra. Pirma sakinio pusė.
Kas naktį sapnuoji tą patį sapną, kas rytą pabudęs nudegi, supratęs, kad tai tik sapnas...
Ir taip kas vakarą užmiegi su viltimi, kad ši naktis tau paskutinė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą