Sako mama, "Kas iš to, kad mesi tai, ką jau taip seniai pradėjai?". "Nieko. Aš noriu", tyliai atsakau.
"Kas pasikeis, jei persidažysi plaukus?". "Ko gero nieko. Noriu pabandyti".
"Baik užsiimt su ta visuomenine veikla. Ji tau tik trukdo." "Gal, bet tai vienintelis dalykas, kuris man dar kažkiek rūpi".
"Kodėl tu klausai, ką kalba kiti?" "Nes jie tai daro su tikslu. Turiu klausytis."
"Kodėl nenori grįžti namo?" "Nes noriu būti viena. Turiu būti."
"Kodėl tu taip graužiesi dėl to, kas iš tikrųjų nereikšminga?". "Man tai daug svarbiau nei tau. Tu niekada nesupratai ir nesuprasi. Svarbiausia."
Kai tavo jausmai nerūpi net žmogui, kuris turėtų būti artimiausias, labai skauda. Kita vertus, kol jauti skausmą, žinai, kad esi gyvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą