Materialumo grožis (?)

Kai žmonės negalvoja, nutinka keisčiausių dalykų. Moka kosmines sumas už papų didinimo operacijas, kai galėtų už tuos pinigus nupirkti likimo nuskriaustiems vaikams nupirkti knygų ir žaislų. Kad visuomenę papildytų nei leidigagų, o einšteinų ir edisonų karta. Kiti gi važiuoja atostogauti į Meksiką ir iš TV ekranų mums įžūliai tvirtina, kad VIENINTELĖ IŠEITIS iš susiklosčiusios ekonominės padėties - šilumos ir elektros energijos kainų didinimas. Vienareikšmiškai. Grėsmingai. Nes juk kažkam atostogauti Meksikoje norėtųsi dukart per metus.
Žiniasklaida ir statistikos banginiai sutartinai tvirtina, kad idealios visuomenės pavyzdys - Norvegijos visuomenė. Žmonės be rūpesčių, turintys socialines garantijas ir šviesią ateitį. Visgi tikri norvegai nenorom išsiduoda, kad nėra viskas taip gražu, kaip rodoma pasauliui. Keturmečiams gydytojai išrašinėja vaistus, slopinančius hiperaktyvumą, daugybė gyventojų kenčia nuo streso, o šių metų Anderso Breiviko žudynių išpuolis jaunimo stovykloje išvis nereikalauja komentarų. Taigi, gal ne visuomet socialinis užtikrintumas proporcingas proto kiekiui smegeninėje?
Paranormaliai gyvenam, pripažinkit. Laukiniai laikai. Kovos akis už akį. Arba akis už nieką, for fun. Pasaulio pabaiga 2012 - aisiais tikrai nebūtų pats blogiausias dalykas, atsitikęs mūsų planetoje.