Artumas

Maloniausi dalykai pasaulyje:
Ryte gerti kavą lovoje.
Kartu gaminti vakarienę.
Pėdų masažas po ilgos darbo dienos.
Juoktis iš absurdiško, tik dviems žmonėms suprantamo pokšto.
Saulėtą popietę eiti pasivaikščioti.
Oficialioje aplinkoje apsikeisti žvilgsniais. Nusišypsoti.
Kai Jis vertina tavo naują suknelę.
Pirmoji rytinė žinutė, Labas rytas, ką sapnavai?..
Galynėtis, kuris stipresnis. Likti nugalėtai.
Stebėti Jį kažką dirbantį.
Bučiuotis, apsikabinti.
Apsiavus aukštakulnius, vistiek likti žymiai mažesnei. Pasistiebti, kad galėtum pabučiuoti.
Ne pinigai, ne padėtis, ne pripažinimas švelniu virpuliuku suvilgo kūną. Artumas.

Viliuosi

Tikiuosi, ateis ta diena.
Kai baimės išsisklaidys kaip rūkas pavasario rytą.
O laimė, tarsi vynas taurėj, liesis per kraštus.
Ir žmogus, tas vienas vienintelis žmogus, pažadės mylėti, gerbti ir saugoti. Laimėje ir nelaimėje. Per juodą ir baltą.
Žmogus, kuriam galėsiu pasakyti - kai turiu Tave, man daugiau nereikia nieko.

Intarpas

Dėl laiko stokos teko trumpam nutraukti blog'inimo challeng'ą, bet aš jį tikrai pabaigsiu. Kažkada.

Tiesiog kartais taip norisi rašyti... Net jei niekam neįdomu, niekas neskaito. Kartais tiesiog nesinori tylėti. Ir negalima, nereikia.
Visi tie, kurie gyvenime nė karto nesijautė nelaimingi, pamiršti ir atstumti - pakelkit ranką. Rankų miškas.
Va dabar toks metas. Visi kartoja, kad viskas JUK taip gerai, tau JUK taip gerai sekasi! O tam apkalbamam objektui - tau - apsivemt norisi.
Iškreipta yra statistika, kalbanti, kad tiek ir tiek procentų žmonių jaučia stresą, įtampą, jaučiasi nelaimingi. Tai tik tie, kurie yra pakankamai drąsūs tą pasakyti garsiai ir prisipažinti sau.
Gal ir aš kažkada išmoksiu gyventi sau ir dėl savęs, kur kas daugiau šypsotis, nesijaudinti dėl smulkmenų, aklai nepasitikėti žmonėmis...
Išmoksiu, žinau. Deja, ne dabar.

#18 Mano blogó vardo reišmė

Taigi, mano blog'o vardas, kas jau ir taip aišku, yra Stygos_danguj. Nieko originalaus ir neįprasto. Tiesiog pasiskolintas iš Sauliaus Mykolaičio dainos "Matrica" žodžių junginys. Kai pradėjau rašyti blog'ą, šitie žodžiai labai daug man reiškė...
Dabar, tai gražus skambesys, į kurį telpa laisvė, meilė, nerūpestingumas ir svajonės ;)

#17 Momentas, kuriuo didžiuojuosi labiausiai

Kol kai tai buvo tas momentas - kaip paveikslėlyje. Kai matai tėvų veidus su ašaromis akyse, spaudi diplomą ir tuo pačiu metu žinai, kad jau turi šiokią tokią ateitį, kai palieki už nugaros visą patirtą neteisybę ir išeini į gyvenimą. Akimirka, kai savim didžiavausi be galo stipriai.

#16 Dalykai, kuriuos noriu nuveikti iki mirties (my bucket list)

Susirasti patį geriausią vyrą pasaulyje ir su juo nugyventi patį laimingiausią gyvenimą :)) Visa kita įeina į šią sąvoką.

#15 Mano įprastos dienos darbotvarkė

Mano įprasta diena atrodo nuobodžiai, kaip ir daugelio suaugusių žmonių.
Kiekvieną rytą (kad ir kada jis prasidėtų - 6 ar 10 val., o beje būna įvairiai) pradedu dušu ir puoduku kavos. Jie teigiamai nuteikia darbingai dienai, suteikia žvalumo ir energijos ir leidžia blaiviau apmąstyti tolimesnius darbus. Jei po to dar turiu šiek tiek laiko - dažniausiai trumpai pasportuoju, tvarkausi namuose ar sprendžiu kažkokius rytinius reikalus. Jei ne - skubu į darbą, kuris užtrunka nuo 6 iki 10 valandų :)) Priklausomai nuo to, kada jis baigiasi ir kiek energijos dar yra likusios, arba važiuoju į miestą pasimatyti su draugais, arba apsipirkti, arba pabėgioti, o jei energijos atsargos ribotos, tiesiog pasiimu lovadienį - su gera knyga, puoduku arbatos ir kokiu nors saldumynu po ranka :) Stengiuosi nueiti miegoti anksčiau, kadangi fiziologiškai tas būtų labai naudinga organizmui, tačiau kol kas šio įpročio išsiugdyti nepavyksta...