Tikslas

Kaip atkaklus medžiotojas, pusę paros persekiojantis savo grobį miške, o užspaudęs jį į kampą, susigėsta ir nuleidžia ginklą.
Kaip stalius, sunkiu obliumi šlifuojantis medinį lango rėmą, perbraukia sudiržusia ranka per grubų medinį paviršių ir sunkiai atsidusęs padeda įnagį į šalį.
Kaip lūpas sučiaupęs pradinukas, rašantis savo pirmąją raidę, kuri po visų sunkiai dedamų pastangų, vistiek krypsta į priešingą pusę.
Taip ir mes kasdien vaikomės savo tikslą. Ir, kai atrodo, jog jis vos ranka pasiekiamas, tos rankos neištiesiam.
Ir kaltinam po to aplinką, žmogišką savybę daryti klaidas, mėnulio fazę ir dar velniai žino ką.
Nes nesuprantam vieno. Ne visada galutinis tikslas yra tikroji siekiamybė. Kaip poros draugystėje ne santuoka yra galutinis tikslas. Kaip absolventui išleistuvės nėra jo paskutinė gyvenimo stotelė. Kaip mamai kūdikio gimimas nėra vargų pabaiga.
Būtent tas sunkus kelias, tas vargas, tas iššūkis daro tą tikslą tokį šventą ir ypatingą.