Akių praplovimo sezonas atidarytas

Ir neaišku, kas baisiau - ar tai, kas jau buvo, ar kas dar tik bus. Ateitis neryški, blanki. Lyg būtų nupiešta vaikiška, nedrąsiai pieštuką gniaužiančia ranka. Nežinomybė, štai kas varo žmones į neviltį. Plius nežinojimas kur eiti, kai visi aplinkui stumdo į visas puses vien už tai, kad esi...

Didelis žmogus

Jei neturi ką pasakyti - nesakysi. Geriau nei bet kas kitas žinai, kada žodžiai nereikalingi, ir ne tik nepadeda, bet daug ką gali ir sugadinti.
Jei nežinai, ką daryti, gurkštelėsi kavos (nustebtum, kiek atsakymų į rūpimus klausimus gali atrasti joje!)
Jei neįsivaizduosi, ką daryti, kai Tavo mintys ir kūnas neklauso komandų... Išeisi į gryną, tamsią, paslaptingą nakties tylą. Ne, nešoksi nuo tilto. Išjungsi telefoną. Rūpesčius. Visus. Tegul jie šoka nuo tilto. Kvėpuosi tamsa. Ne, čia nerasi atsakymų, nerasi išeičių. Bet grįši namo nauju žmogumi.

Atrask jėgų įžiebti savyje ugnį net tuomet, kai kiekviena pasaulio šiukšlė pila ant tavęs pamazgas. Negi niekad nepagalvojai, kodėl Dievas siunčia didžiausius išbandymus tau, o ne aplinkiniams?


Taip, tu gimei dideliu stipriu žmogumi. Atrask jėgų nesumažėti iki visų tų šiukšlių dydžio.

Nuostabi naktis. Tiek mirti, tiek gimti.