Intarpas

Dėl laiko stokos teko trumpam nutraukti blog'inimo challeng'ą, bet aš jį tikrai pabaigsiu. Kažkada.

Tiesiog kartais taip norisi rašyti... Net jei niekam neįdomu, niekas neskaito. Kartais tiesiog nesinori tylėti. Ir negalima, nereikia.
Visi tie, kurie gyvenime nė karto nesijautė nelaimingi, pamiršti ir atstumti - pakelkit ranką. Rankų miškas.
Va dabar toks metas. Visi kartoja, kad viskas JUK taip gerai, tau JUK taip gerai sekasi! O tam apkalbamam objektui - tau - apsivemt norisi.
Iškreipta yra statistika, kalbanti, kad tiek ir tiek procentų žmonių jaučia stresą, įtampą, jaučiasi nelaimingi. Tai tik tie, kurie yra pakankamai drąsūs tą pasakyti garsiai ir prisipažinti sau.
Gal ir aš kažkada išmoksiu gyventi sau ir dėl savęs, kur kas daugiau šypsotis, nesijaudinti dėl smulkmenų, aklai nepasitikėti žmonėmis...
Išmoksiu, žinau. Deja, ne dabar.