Čia ir dabar

Naktis. O už lango čiulba paukštis. Atklydęs iš pasaulio krašto į šitą nelaimingą dangų. Pavargęs, svetimas. Tarsi žmogus mėgina maskuoti jausmus, tačiau net iš tolo gali suprasti: švelniame jo giedojime užkoduota baimė. Tokie ir žmonės: nuspėjami, perprantami, pajaučiami, panašūs.

Gimiau kažkuo daugiau negu žmogum. Gimiau ugnim. Nenuspėjama, ir neperprantama. Neužgesinama ir lengvai įsiplieskiančia. Vienų garbinama, kitų stebima su atsargia baime, trečių nekenčiama.

Savo paties herojus

Ne visi dalykai išmokstami per paskaitas ar iškalami iš vadovėlių. Kai kas ateina kartu su laiku, įpučia į širdį naujo vėjo ir šviesiais tonais nuspalvina sielą. Kartais reikia tris kartus stipriai suklysti, išverkti keletą litrų ašarų ar griūti veidu į purvą, kad suprastum, jog esi didelis. Didelis savimi. Net ir blogiausi žmonės vieną dieną gali tapti herojais. O tiek daug pasitaiko situacijų, kuriose realiai gali kažką pakeisti!
Nepraleisk nė vieno tau suteikto šanso. Drąsiai, begėdiškai svajok. Kas rytą kelkis iš lovos su plačia šypsena, nekantraudamas patirti viską, ką ateinanti diena atneš. Atsiduok mylimai veiklai, atsiduok žmonėms. Ir svarbiausia - mylėk. Kasdien vis labiau ir labiau. Net nepastebėsi, kaip pamažu tapsi savo paties ( o netrukus ir kitų) herojumi.

Happiness

Įkvėpti laisvę. Nuostabus jausmas. Darai ką nori, būni su kuo nori, svajoji apie ką tik nori. Kad ir po dvidešimties, trisdešimties metų to nepaleisiu.
Gali būti tobulybe, kuo tik nori. Tačiau žmones turi branginti labiausiai. Turi būti pasiruošęs paaukoti viską dėl tų, kuriuos myli ir mylėsi visą gyvenimą.
Man patinka jausmas, kurį išgyvenu. Gera negalvoti apie nieką kita, tik apie šią akimirką.




Sisters and brothers, smokers and lovers care for me... :*

Ne viskas auksas, kas...

Ar įmanoma nusipirkti žmogaus buvimą šalia? Tikriausiai net nesusimąstę pasakytumėte, kad ne. Klystate. Žmonių buvimą šalia mes perkame nuolat: kviečiame kavos ar ledų, dovanojame gėles, skoliname asmeninius daiktus. Tą patį žmonės kasdien daro su mumis. Atrodo, kas čia tokio? Visgi, tokios mažos smulkmenėlės įpareigoja ilgesnės trukmės bendravimui. Norimam ar nelabai. Mielos merginos, juk jei tas pats žmogus kelis kartus iš eilės pavaišina kava, ar nesijaučiate skolingos? O jeigu žavus vaikinas atėjęs į pirmąjį pasimatymą atneštų didelę puokštę gėlių, pridėtumėte jam papildomų balų, tiesa? :)

Papirkinėjimo mūsų išlepintoje visuomenėje apstu - užtenka apsidairyti. Paskolink užrašus, nupirksiu šokoladą. Einam arbatos, aš vaišinu. Nupirksiu bilietus, tu tik nueik su manim į kiną. Padovanosiu šią suknelę, jei ja vilkėdama eisi su manim į draugo gimtadienį. Ir taip toliau, ir taip toliau. Baisiausia, kad dalis žmonių tą papirkinėjimą dievina ir atkakliai, kryptingai jo siekia. 

 

Tačiau tikram, nuoširdžiam bendravimui nereikia deimantų, aukso, prabangių automobilių ar pasakų rūmų. Už jokius pinigus neįmanoma nusipirkti plaktuko ir vinių pašlijusiems santykiams sutaisyti, ir jokių replių tvirtiem santykiams išardyti. 

Įdomu, ar atsirastų žmogus, kuris sutiktų eiti pasivaikščioti vien dėl tos priežasties, kad aš noriu su juo nuoširdžiai pasikalbėti?..

Būti žmogumi

Kai kūnas priverčiamas būti ČIA, o mintys sklando kažkur TEN, norisi periplėšt pusiau. Tiesiogiai. Nei pastangos susikaupti ir mokytis egzaminui, nei plaukiojimas kažkur šešetą metų atgal nėra teisingas pasirinkimas.

Sunku būti žmogumi. Ypač šiais laikais. Romeo ir Džiuljeta degė meilės kančiose, bet jiems bent jau nereikėjo tuo pat metu rūpintis kaip nesusimauti per egzaminą.

Kartais vienintelė protinga išeitis iš situacijos, atrodo, būtų atminties ištrynimas. Deja, tokius fokusus temoka Haris Poteris. Neturėdami atminties daugelis žmonių gyventų ilgiau, laimingiau, turiningiau.

Gal ateityje protingi dėdės mokslininkai sukurs kažkokį prietaisą, gebantį tokius stebuklus. O tuo tarpu: How long, how long will I slide...

"...Ir netgi jei šiandien tas žmogus atrodo TAS, su kuriuo galėtumėte praleisti visą gyvenimą, TAS, be kurio negalite gyventi, pagalvokite, ar prieš jį buvęs neatrodė toks pats?.."

Didelė tarsi dangus

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina metas, kada jis pats sau gali drąsiai pasakyti: aš oficialiai esu tam per didelis.


Aš tokio nušvitimo sulaukiau prieš kelerius metus. Kai išduota žmonių, kuriuos visą gyvenimą laikiau artimiausiais draugais, likau vienui viena lyg pirštas. Nebijosiu pasakyti - išdurta.

Aš esu oficialiai tam per didelė, pasakiau. Apgaudinėjimas, melams, kuriuos galėtų sugalvoti nebent darželinukas. Kvailiems išsisukinėjimams. Uodegos sukimams iš nepatogių situacijų. Per didelė aš. Pernelyg protinga.


Visai naudinga, kai esi priverčiamas suaugti per vieną naktį. Pradedi į viską žiūrėti kitomis akimis. Blaviomis akimis.


P.S. Linkiu niekada gyvenime nešvaistyti laiko iškamšoms. Laiką švaistyti galima tik dėl mylimų žmonių. Galų gale, tokiu atveju tai - ne švaistymas :)



Labanakt.

Svajonės

Vienintelė vieta, kur už savo poelgius nesulauksi bausmės ar pasmerkimo. Kur niekam nereikia atsiskaitinėti už kiekvieną savo žingsnį. Kur gali būti savimi. Būti su tuo, su kuo nori būti.

Quote Of The Day

"Ir nesitikėjau, kad dievai atves mano mažą kelią lig Tavęs"

Nuo tos akimirkos, kai yra jis, su manimi apsigyveno laimė. Išnyko visos įmanomos laiko dimensijos, visi žemiški rūpesčiai, o anksčiau taip erzinę dalykai tapo nebesvarbūs. Jei žmogus, metęs visus savo darbus lekia 100km, kad pamatytų tave, nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu tavo pasiekimu ir žengia koja kojon su bendromis svajonėmis, ar gali būti kas geriau?..

Nuo šiol aš esu pats turtingiausias žmogus pasaulyje. Turiu angelą sargą Danguje ir jo pasiuntinį Žemėje.

...Tu esi, ir šito gana.

"Bet pamažu vis gilyn ir gilyn, mėlyno sapno svajingon šalin"

Ramus, jaukus, gaivus vakaras. Kažkur miškų glūdumoje, in the middle of nowhere. Lygus tartum stiklas ežeras. Nė menkiausios bangelės, nė menkiausio vėjelio. Lieptas. Ilgas, medinis. Nuo kranto atskriejantys gitaros garsai, ir balsai, traukiantys "Bet namuos židinys, virduly arbata..."  Du žmonės. Ieškantys danguje Grįžulo Ratų. Iškėlę rankas į dangų. Sukabintas viena su kita.


Ir niekas visame pasaulyje nebesvarbu. Viskas nebetenka prasmės. Tiesiog du žmonės, susikabinę rankomis. Tylintys. Nors galėtų pasakyti tūkstančius žodžių. Tačiau neverta. Jie supranta vienas kitą ir be jų.


Tobulas vakaras. Toks, kuris vertas prisiminti.


Ir daugiau niekas, niekas, niekas nebesvarbu.

Didelis žmogus

Jei neturi ką pasakyti - nesakysi. Geriau nei bet kas kitas žinai, kada žodžiai nereikalingi, ir ne tik nepadeda, bet daug ką gali ir sugadinti.
Jei nežinai, ką daryti, gurkštelėsi kavos (nustebtum, kiek atsakymų į rūpimus klausimus gali atrasti joje!)
Jei neįsivaizduosi, ką daryti, kai Tavo mintys ir kūnas neklauso komandų... Išeisi į gryną, tamsią, paslaptingą nakties tylą. Ne, nešoksi nuo tilto. Išjungsi telefoną. Rūpesčius. Visus. Tegul jie šoka nuo tilto. Kvėpuosi tamsa. Ne, čia nerasi atsakymų, nerasi išeičių. Bet grįši namo nauju žmogumi.

Atrask jėgų įžiebti savyje ugnį net tuomet, kai kiekviena pasaulio šiukšlė pila ant tavęs pamazgas. Negi niekad nepagalvojai, kodėl Dievas siunčia didžiausius išbandymus tau, o ne aplinkiniams?


Taip, tu gimei dideliu stipriu žmogumi. Atrask jėgų nesumažėti iki visų tų šiukšlių dydžio.

Nuostabi naktis. Tiek mirti, tiek gimti.

neDVIRAČIO neIŠRADINĖJIMAS

Jauni ar seni, turtingi ar vargšai, miestiečiai ar kaimiečiai, anglai ar lietuviai, vyrai ar moterys - visi jie klysta. Visi iš tų klaidų mokosi. Padaro išvadas (teisingas, ar ne - čia jau kas kita). Išskyrus vieną netradicinį egzempliorių. Taip taip, tą patį, kuris vietoj ėjimo į kiną geriau kiaurą vakarą praspoksotų į mėnulį, kuris mėgsta senoviškus naminius sausainius, kuris nesupranta kaip už sijonuką galima mokėti tiek pat kiek už buto komunalinius mokesčius, ir kuriam nusispjaut, ar baklažano violetinė ar samanų žalia šį pavasarį madinga. Egzempliorius gyvena kaip nori... ir klysta. Jis ne geresnis už kitus. Nes neranda savo vietos. Neranda kažko, kam nerūpi dantų baltumas ar plaukų tiesumas, kas skaito Coelho, kas eina į parką paskaityt, kas tiki į angelus ir demonus, kas (po galais!) žiūri į dangų ir atsižiūrėt negali...Tiksliau, randa, bet būtinai tą, prie kurio nereikėtų net artintis. Nes celofanu apvyniota ir lipnia juosta apklijuota širdis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tvirtai...


Visos problemos prasideda tuomet, kai prieini prie kažko arčiau nei per pusantro metro.

Kaip sakė vienas labai protingas žmogus, yra žmonės, skirti vienas kitam, ir yra neskirti. Ir nieko čia nepadarysi.


Nedalink, nedalink, nedalink kiekvienam raktų nuo savęs, jei nenori, kad apiplėštų.

Moralas

Mane vaikystėj mokė, kad negalima meluoti. Negalima šmeižti žmonių, prisikurti nebūtų dalykų, skleisti paskalų ir kitaip nedorai elgtis. Kai užaugau, pamačiau, kad vienaip ar kitaip nedorai elgiasi 98% mano kelyje sutiktų žmonių. Ir niekas jų už tai nebaudžia. Atvirkščiai, markstosi tarsi katinai prieš saulę nuo to saldaus netikrumo.


Jei kada nors man pačiai teks mokyti savo vaikus, kaip elgtis, kalsiu vieną dalyką: negalima tylėti. Negalima leistis skriaudžiamam. Negalima būti pilkos vegetuojančios masės dalimi. Reikia būti pokyčiu. Negalima nutylėti jausmų. PRIVALOMA priminti brangiems žmonėms, kad juos myli, ir kokie jie tau svarbūs. Kol nėra per vėlu.


Ir visgi, svarbiausia tai, kuo pats norėsi būti: ar Žmogumi iš didžiosios raidės, ar šlykščiai dirbtinu robotu. Aš kažkada užsimaniau būti pirmuoju, ir štai, gyvenu viena, nerasdama bendraminčių.

Keistuoliai

Keisti tie žmonės. Skundžiasi viskuo, kuo tik netingi. Ir dėl dalykų, dėl kurių išsilieti turėtų nebent ant savęs:

• Varu varo save į sporto klubą n kartų per savaitę, o tada skundžiasi, kaip "viską" skauda ir kokia "žudanti" treniruotė buvo.
• Išsirenka avigalvių valdžią, kaltina ją dėl visų pasaulio negandų, o po kelerių metų už skalbimo miltelius ar dešimt litų parduoda savo balsą vėl tiems patiems.
• Organizuoja akciją "Pūsk ne dūmus, o burbulus", ir per pertraukėles eina parūkyt.
• Mokosi ketvertui, o kai gauna aštuonis, eina skųstis dėstytojui, kodėl ne dešimt.
• Skundžiasi, kad vakarais negali valgyti, nes apkrauna skrandį, užtat per dieną išmaukia tris puodukus kavos (mat juk skrandis ne tas pats...).

Ir čia tik mažutėlis lašas jūroj...

Keisti dalykai dedasi aplink. Keisti žmonės gyvena. Ir vis dažniau susimąstau: kur aš, po galais, papuoliau?

Amžino įšalo žemė

Ryte - dešimtimis minusinė temperatūra. Tačiau pas ką bepaklaustum, visi atsako: vakar buvo šalčiau/nėra taip jau šalta/apsirenk šilčiau ir nereiks skųstis. Vadinasi, šaltis - labai subjektyvus dalykas. Nes dažnai atrodo, kad man šalčiau nei kitiems. Darau išvadą, kad šaltis ateina į žmogaus organizmą ne iš išorės, o kaip tik atvirkščiai - iš vidaus. Prasideda kažkur nuo kairės krūtinės ląstos pusės viršutinės dalies ir kraujagyslėmis pasiekia kiekvieną kūno lopinėlį. Jį užpildo. Jausmas - visiška priešingybė, kažkada tomis pačiomis kraujagyslėmis tekėjusiai ugniai.

Kai šaltis pasiekia smegenis ir sudaro aplinkai atsparų barjerą - nieko gero nelauk.

Svarbu!

Norėčiau, kad šios organizacijos egzistuotų ir Lietuvoje. Tapčiau savanore net nesvarsčius.

http://www.freethechildren.com/
http://www.metowe.com/
http://www.bethechangeinc.org/
"Kad ir ką darysi gyvenime, tai bus nereikšminga. Tačiau labai svarbu, kad tai padarytum. " 

Pradėk nuo savęs. Gal šitas būdas ir nėra lengviausias, bet rezultatai - stulbinantys.