Kai kūnas priverčiamas būti ČIA, o mintys sklando kažkur TEN, norisi periplėšt pusiau. Tiesiogiai. Nei pastangos susikaupti ir mokytis egzaminui, nei plaukiojimas kažkur šešetą metų atgal nėra teisingas pasirinkimas.
Sunku būti žmogumi. Ypač šiais laikais. Romeo ir Džiuljeta degė meilės kančiose, bet jiems bent jau nereikėjo tuo pat metu rūpintis kaip nesusimauti per egzaminą.
Kartais vienintelė protinga išeitis iš situacijos, atrodo, būtų atminties ištrynimas. Deja, tokius fokusus temoka Haris Poteris. Neturėdami atminties daugelis žmonių gyventų ilgiau, laimingiau, turiningiau.
Gal ateityje protingi dėdės mokslininkai sukurs kažkokį prietaisą, gebantį tokius stebuklus. O tuo tarpu: How long, how long will I slide...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą