*

[Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės, noriu pats surasti savo kelią.
Lig Tavęs gal taip ir niekad neateisiu
Bet aš noriu pats patirt kaip gelia
Klaidoje širdis...]
V.M.


Ir kasdien taip. Nuo ryto iki vakaro, "gelia klaidoje širdis".

Vizijos

Sakyk, kaip aš galėjau nepamilt Tavęs?...



Mačernis. Jis nuostabus.Kažkas, kas išblaško mintis apie sunkią savaitę ir išvalo sielą nuo įvairaus tipo duženų.
Būdamas mano metų, jis keitė pasaulį, o visi suprato tai tik daug vėliau.
Netobulo tobulumo viršūnė.

*

[...Tą nerūpestingą vakarą pakeis
Naktys ilgos, vienišos... Parpuolus
Melsies, ir žingsniuosi, ir liūdėsi;

Ir pajuodusiais nuo verksmo paakiais
Rytą, prieš nusvirdama į guolį,
Abejingai saulėn pažiūrėsi...]


[V.M.]

*

Kada svajonės lyg silpni drugeliai prieblandoj paklydę miršta,-
Dažnai jaučiu gaivinančius lašus ant lūpų lašant
Nuo jos į dangų iškeltų ekstazėn pirštų.

                                                                         [V.M.]

*

21
Mano siela šiandien sunkiai serga,
Degdama vienatvės liūdesio karščiu.
Aš nemoku jau palengvint vargo,
Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu.

Aš sekiau jai pasakas gražiausias, 
Sugalvojau malonumų daug naujų,
O jos akys nežinia ko klausia,
Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas baugu.

Ir pabūgęs, jog pamišusi kada
Nesuplėšytų į skiautelius mane,
Kai ištroškus atsigert paprašė,

Padaviau jai taurę žudančių nuodų,
Bet, išsiurbus paskutinį lašą,
Ji sušuko: trokštu, duoki stipresnių!

V.Mačernis, 1943