Čia ir dabar

Naktis. O už lango čiulba paukštis. Atklydęs iš pasaulio krašto į šitą nelaimingą dangų. Pavargęs, svetimas. Tarsi žmogus mėgina maskuoti jausmus, tačiau net iš tolo gali suprasti: švelniame jo giedojime užkoduota baimė. Tokie ir žmonės: nuspėjami, perprantami, pajaučiami, panašūs.

Gimiau kažkuo daugiau negu žmogum. Gimiau ugnim. Nenuspėjama, ir neperprantama. Neužgesinama ir lengvai įsiplieskiančia. Vienų garbinama, kitų stebima su atsargia baime, trečių nekenčiama.

"O nakčia, kai padangė sutemo, mes pradėjome liepsną raškyti..."

Naktys gali būti vienišos, šaltokos, apniukusios ir ilgesingos. Tačiau gali būti ir maloniai šiltos, jaukios, ypatingos.
Ir iš tikrųjų, oro sąlygos čia visai ne prie ko. Elementaru kaip du kart du: dvi susikibusios rankos sušildo atmosferą efektyviai, nepriklausomai nuo metų laiko ar klimato juostos.
Padaryk vasaros naktis ypatingomis. Tokiomis, kurias verta prisiminti.

"Bet pamažu vis gilyn ir gilyn, mėlyno sapno svajingon šalin"

Ramus, jaukus, gaivus vakaras. Kažkur miškų glūdumoje, in the middle of nowhere. Lygus tartum stiklas ežeras. Nė menkiausios bangelės, nė menkiausio vėjelio. Lieptas. Ilgas, medinis. Nuo kranto atskriejantys gitaros garsai, ir balsai, traukiantys "Bet namuos židinys, virduly arbata..."  Du žmonės. Ieškantys danguje Grįžulo Ratų. Iškėlę rankas į dangų. Sukabintas viena su kita.


Ir niekas visame pasaulyje nebesvarbu. Viskas nebetenka prasmės. Tiesiog du žmonės, susikabinę rankomis. Tylintys. Nors galėtų pasakyti tūkstančius žodžių. Tačiau neverta. Jie supranta vienas kitą ir be jų.


Tobulas vakaras. Toks, kuris vertas prisiminti.


Ir daugiau niekas, niekas, niekas nebesvarbu.

Didelis žmogus

Jei neturi ką pasakyti - nesakysi. Geriau nei bet kas kitas žinai, kada žodžiai nereikalingi, ir ne tik nepadeda, bet daug ką gali ir sugadinti.
Jei nežinai, ką daryti, gurkštelėsi kavos (nustebtum, kiek atsakymų į rūpimus klausimus gali atrasti joje!)
Jei neįsivaizduosi, ką daryti, kai Tavo mintys ir kūnas neklauso komandų... Išeisi į gryną, tamsią, paslaptingą nakties tylą. Ne, nešoksi nuo tilto. Išjungsi telefoną. Rūpesčius. Visus. Tegul jie šoka nuo tilto. Kvėpuosi tamsa. Ne, čia nerasi atsakymų, nerasi išeičių. Bet grįši namo nauju žmogumi.

Atrask jėgų įžiebti savyje ugnį net tuomet, kai kiekviena pasaulio šiukšlė pila ant tavęs pamazgas. Negi niekad nepagalvojai, kodėl Dievas siunčia didžiausius išbandymus tau, o ne aplinkiniams?


Taip, tu gimei dideliu stipriu žmogumi. Atrask jėgų nesumažėti iki visų tų šiukšlių dydžio.

Nuostabi naktis. Tiek mirti, tiek gimti.