Ši vasara buvo ypatinga. Kupina įspūdžių ir linksmų nuotykių. Vakarų po žvaigždėtu dangum. Ir taip pat netikėtai kaip atėjo, jau po mažiau kaip dviejų valandų atsisveikinsim, o tuo pačiu pradėsim atbuline tvarka skaičiuoti dienas iki kitos vasaros...
Paprastai būna taip: vasara prasideda ir iš pradžių to nesuvoki. O vos tik pradedi ja mėgautis, ta saldi akimirka slyste išslysta iš rankų tarsi šiltas pajūrio smėlis...
Na ir kas, kad galbūt ne viskas vyko pagal mėnesių mėnesius kruopščiai rengtą planą. Na ir kas, kad kartais širdį taip stipriai suspausdavo, kad net didžiulėj pienių pievoj pasirodydavo per maža vietos... Pasak Lanos del Rey, Summertime sadness... ;) Tie, kurie zyzė iš nuobodulio - nesiskaito. Skųstis neturėjimu ką veikti gali tik nuobodylos.
Šiąnakt nereikia liūdėti, kad visa tai baigės, nes kita vasara ateis net nespėjus dorai mirktelėti. Viskas, ko reikia, tai išmesti iš galvos tuos, kurie kankina beprasmėmis žinutėmis ir kvailais poelgiais, tuos, kurie trukdo laimingai gyventi, tuos kurie sriūbauja dėl naujausio iPhone'o. Išmesti išaugtus drabužius ir nebemadingus priedus: puikybę, perdėtą užsispyrimą, pavydą.
O gal ruduo bus ne blogesnis ir mes jį įsimylėsim taip pat kaip vasarą?
Ramybės,
Labanakt ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą