2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Mergaitė, kuri nemėgo atostogų

Taigi taigi, pasirodo yra ir tokių. Pažįstu vieną tokią (ko gero, vienintelę). Ji nemėgsta drybsoti lovoje iki popiečio, o atsikėlusi iškart įsijungti feisbuką ir ten praleisti gerą valandą. Ji nemėgsta įsmeigti akis į televizorių, ir pasidėjusi ant kelnių pilną lėkštę šokoladų/popkornų/čipsų atbukusiu žvilgsniu stebėti chuanitų ir pablų tragiškų meilės istorijų. Netgi skaityti taip mylimas knygas pamažu ima atsibosti. Tie patys supantys veidai ir neigiamos jų sukeliamos emocijos - taip pat ne pati smagiausia atostogų dalis. Tačiau labiausiai per atostogas slegia ne jie. Liūdniausia mergaitei tai, kad ji neturi veiklos. Jokios. O ypač tokios, kurią dievina. Ir dar tai, kad laiką leidžia visiškai viena, atskirta nuo pasaulio, ir neturėdama net menkiausių fizinių galimybių kažką pakeisti. Dūlėja, pilkėja po truputį iš vidaus, skaičiuoja kalendoriuj likusias dieneles ir galvoja, gal dar spės išsigelbėti...

Vieni ją laiko keista. Kiti - nenormaliai, švelniai tariant. Mylimiausi gimdytojai nebesivargina kalbėti užuominom, o jau tiesiai į veidą tėškia apie poreikį mergaitei pabuvoti sanatorijoj minkštomis sienomis. Ir nė vienas žmogus pasaulyje neatsistoja šalia, nepaima už rankos ir nežada padėti pakeisti jos požiūrį į tas nelemtas atostogas. Į viską.

Kaip po velnių, galima tas atostogas mėgti, jei velniškai nėra ką veikti, ir nėra jokių galimybių kažką pakeisti??? Mergaitė prisiminė prieš daugelį metų pamirštus pomėgius, išsikuopė visus namus, kasė sniegą, gamino valgyti, skaitė, miegojo, kiek tik norėjo, pažiūrėjo gal šimtą filmų, praktiškai mintinai išmoko savo muzikos playlist'ą... ir nieko. Nė viena iš šių veiklų jei nesuteikė nė trupinėlio malonumo.

Todėl mergaitė toliau tyliai, sukandusi dantis kenčia, ir laukia, kol jos pasibaigs. Nekreipdama dėmesio į tai, ką sako (ar galvoja) aplinkiniai. Rašydama - panaudodama savo slegiančią nuotaiką kūrybai. Savo kailiu patyrusi, kad netiesą žmonės sako, jog esi pats kaltas, jei tau nuobodu.


Ir spjaudama ant visų tų, kurie dievina nieko neveikimą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą