Nelaimės po vieną nevaikšto. Tik dabar supratau, kiek daug tiesos šiame posakyje. Viskas tiesa.
Populiaresnė draugė, priešė su gražesne suknele, laimingos porelės, susikabinusios už rankučių ir šlifuojančios Senamiesčio gatveles, į visas puses styrantys plaukai, nedžiuginantys pažymiai ir vienatvė, vienatvė, vienatvė... Viskas iš karto.
Gyvenimas suteikia tik vieną galimybę. Pražiopsojai savo šansą - viskas, antrą kartą bandyti draudžiama.
Taip pat gyvenimas verčia mokėti už klaidas, kurių nepadarei. Jam to neįrodysi. Jis visada teisus. Arba bent jau tokiu save laiko.
Iš kur pasisemti stiprybės, kai vienintelis jos šaltinis atsuko nugarą, tapo kurčiu ir aklu?
Sako, šypsokis, nes nežinai kada kas nors gali įsimylėti tavo šypseną. Bet kai pasauly esi vienas kaip pirštas, gali ne tik nesišypsoti, bet ir verkti kruvinom ašarom - jiems vis vien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą