"Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų" (B.V.)

Kai visi lyg žąsiukai krypuodami vorele eina tiesiai, aš suku į kairę. Nes negaliu pakęsti komunizmo (a la "vienas kumštis" politikos). Nekenčiu prožektorių šviesos. Nekenčiu rožėm nubarstyto kelio. Raudono kilimo. Kito pigaus šlamšto. Einu į kairę ne dėl idiotiško užsispyrimo. Einu dėl to, kad negaliu pakęsti tobulybių. Su savo tobulais planais gyvenimui. Su rožinėmis svajonėmis ir saldžiais planais. Negaliu pakęsti to, kas sustyguota, sutvarkyta, iš anksto nuspręsta. Nekenčiu taisyklių! Nors, tiesą sakant, dar neteko susidurti su tokia, kurios nebūtų galima sulaužyti ar kaip nors kitaip apeiti. Aplink mane tiek erzinančių tobulybių, kad vemti norisi.



Tad aš drąsiai suku į kairę. Veduosi už rankytės pasiėmusi savo charizmą. Jei kas nors mėgina sekti - keičiu trajektoriją. Paprasta, tačiau genialu, kai labai nori apsisaugoti nuo tų, kurie gadina tau gyvenimą.


Ir kai jūs visi vieną dieną sėdėsit savo idealiuose darbuose užimdami idealias pareigas, o idealiuose namuose jūsų lauks idealios šeimos, aš trankysiuos po platų pasaulį, su ta pačia savo charizma, ambicingais siekiais, neįgyvendinamom utopijom.

Ir galbūt mažu kačiuku kelioninim krepšy. Kad būtų ką apkabinti. Ir dar dėl to, kad Tu nekentei kačių.


Noriu daryti viską, ką kiti vadina gyvenimo dugnu. Dievinu tą pojūtį, kai nėra ko bijoti, nėra ko saugotis, nėra ką prarasti.


Ir vieną dieną aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų. Už visus tuos kartus, kai buvau laikoma šiukšle, vien dėl to, kad nenorėjau būti tobulybe.