Šukės laimę neša?..

Vieni žmonės, sudužus jų mylimiausiam (-iai)  vazai/taurei/kalėdiniam žaisliukui, verkia. Kiti - bando suklijuoti. Treti - nusiperka naują, tokį pat. Ir tik vienas egzempliorius klijuoja jį Supermomentu, nekreipdamas dėmesio į nubėgusius klijus, aptepliotą stiklą ir nesutampančius šukių kraštus. Tas suklijuotas ir naujam gyvenimui prikeltas "šedevras" kai kuriems kelia gailestį, pasišlykštėjimą, o kiti - nuoširdžiai džiaugiasi klijuotojo kantrybe. Na ir kas, kad darbas ne tobulas. Na ir kas, kad ne toks, kaip visi. Tai kas, kad jau niekuomet nebegalės atlikti tokios paskirties kaip anksčiau. Klijuotojas turėjo tikslą ir jį įgyvendino. Sutaisė tai, ko niekas kitas jau nebebūtų sutaisęs. Nes žinojo, kad pats yra savo laimės kalvis, ir nešvaistydamas laiko ėmėsi darbo. Šukės neša laimę, ir kažko pabaiga visuomet būna kažkokio dalyko pradžia. Klijuotojas tai žinojo. Net kai niekas pasaulyje netikėjo, kad jam pavyks...

Diena, kita, ir tokio darbo atlikimas būtų netekęs prasmęs. Šukės būtų pradėjusios dūlėti, ir jau niekuomet nebūtų pavykę jas sulipdyti į vieną kūną.



Ko nelipdo Supermomentas, tą suklijuoja kantrybė, atsidavimas ir tikėjimas.




Ir meilė.