Pusiau retorinis klausimas: jei vaikinas išduoda savo "tobulą" draugę dėl kažkokios "eilinės", tai ar čia toji "eilinė" dėl to kalta? O gal kaltas jis, neapsispręsdamas, ko nori? O gal - ta "tobuloji", pati kalta, nesugebėjusi jo išlaikyti? Jei kam nors įdomi mano nuomonė, niekas čia nekaltas. Tiesiog yra gyvenimas. Ir keliai ne vien pajūrio smėlio smiltelėm ir saldžiais žodeliais vasaros vakarą nubarstyti. Gyvenime keliai nutaškomi krauju, skausmu ir ašarom. Ir nereikia čia nieko smerkti. Nei tos "eilinės", nei tos "tobulosios", nei jo. Tokie likimo posūkiai, tokie suaugusių, subrendusių, jaunų, maksimalistinėm idėjom kvėpuojančių žmonių sprendimai. Gal ir ne patys teisingiausi. Bet kaip oras reikalingi.
O žmonės smerkia, ypač tą "eilinę". Žudo žvilgsniais ir paniekinamais purkštavimais. Bet ji juk nusipelnė būti laiminga. Labiau nei bet kas kitas, kantriai ir ilgai laukusi laimės.
Pasirink gyvenimą. Ką gi, aš pasirenku nepasirinkti gyvenimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą