Kiaulystės dėsnis, egzistuojantis realiame pasaulyje - būtinai užsimanysi kažko, ko jokiu būdu negali gauti. Tuomet sukyla visos organizme esančios adrenalino atsargos, ir kvaili principai įsako tavo protui gauti tai, bet kokia kaina. Ir pasekmės tokios, kad, sakykim, pažeminimas atrodo lengvas tarsi švelnus pavasario vėjelis. Tačiau kai atsisuki atgal ir gerai, racionaliai apsvarstai viską, kas įvyko, suvoki - NESIGAILIU.O iš tikrųjų, reikėtų. Jei dar yra bent lašas žmogiškumo.
Viena iš didžiausių klaidų, iš kurių niekuomet nepasimokome - buvimas nesąžiningu sau. Nusikaltimai prieš save. Serijiniai, sekantys iškart vienas po kito. Įtraukiant į tai daugybę nekaltų žmonių.
Dieve mano, aš nenoriu būti ta, kuri kažką skiria, gadina, trukdo. Aš gimiau, kad kurčiau, o ne kad griaučiau.
Dar kelios minutės tokio nesąžiningumo prieš save, ir viskas nebeteks prasmės. Jau nebeteko. Mano rankos suteptos tavim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą