Apskritimas ir kvadratas

"Gamta juda apskritimais. Menas - tiesiomis linijomis. Visa, kas natūralu - apskrita, o kas dirbtina - kampuota. Sniego pūgoj paklydęs žmogus, pats to nesuvokdamas, suka tiksliais ratais, o miestelėno kojos, pripratusios prie stačiakampių gatvių ir kambarių, nuneša žmogų šalin nuo jo paties.
Apvalios vaikų akys puikiai išreiškia nekaltybę; siauros, primerktos koketės akys rodo, kad čia yra kažkas dirbtino. Horizontaliai suspaustos lūpos žymi apgalvotą klastą. O kas nėra matęs, kokios apskritos ir lyriškos lūputės, sudėtos tauriam pabučiavimui?
Grožis - tai gamta, pasiekusi tobulybę. Vienas iš būdingiausių jos bruožų yra apskritumas. Tik pažvelkite į mėnulio pilnatį, į kerintį aukso kamuolį, į puikiųjų šventyklų kupolus, į mėlynių pyragą, į vestuvinį žiedą, į cirko areną, į arbatpinigių monetą, į ratu einančią taurę prie stalo.
Antra vertus, tiesiosios linijos rodo nukrypimą nuo gamtos. Įsivaizduokite Venerą su stangriu krakmolytu apdaru!" 
[O.Henris. "Džekas Londonas"]