Dienotvarkė: rytas - dušas, pusryčiai, skubėjimas į stotelę, iš kurios - į universitetą. Diena - universitetas (darbai darbeliai, nereikšmingi pokalbiai, suvaidinta nuotaika ir tuščios šypsenos...). Vakaras - puodelis arbatos ir lova. Ir nieko, kas sukeltų šiokį tokį malonų virpuliuką pilve. Absoliuti vienatvė, minčių kalėjimas, kas vakarą einant miegoti, ta pati malda: kad visas šis laikas pasirodytų esąs siaubingas košmaras, arba jau geriau visai nepabusti...
Beprotiškai pavydžiu tiems, kurių vieninteliai rūpesčiai tokie, kaip kad, kaip gauti iš koliokviumo 10 arba ką apsirengti į pažįstamo gimtadienį. Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės žemėje.
Aš tik noriu su kuo nors pasikalbėti. Ilgai, nuoširdžiai, atvirai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą