Mielieji

Teisingai sakoma, kad esi laimingas tada, kai sutinki žmonių, kurie yra tokie pat išprotėję kaip ir tu pats.
Mano atveju, tai visiška tiesa.
Mano draugai mane pastato į pačias keisčiausias situacijas, supažindina su pačiais keisčiausiais žmonėmis, išsitempia į pačias keisčiausias vietas.
Pasiklystam vidury nakties miške, ir viskas, ką galim padaryti, juoktis iki ašarų... Ryte paaiškėja, kad buvom vos keliolika metrų nuo savo stovyklavietės.
Kai ryte nebeprisimenam, kaip sugebėjom grįžti namo, dingteli, kad tai vienaragis mus parnešė.
Maskuojam butelius nuotraukose pailgų kačių nuotraukomis.
Esame įvaldę vieną gerą šokio žingsnelį, po kurio pastovaus kartojimo kitą rytą skauda pažąstis.
Ateinam į svečius trumpam, išeinam penktą ryto.
Eilinę dieną pietaujant namuose išvystome tokias temas, kad tuo metu šalia esantiems vaikinams būna švelniai tariant nejauku.
Vieni kitiems dovanojam originaliausias dovanas.
Mokam juoktis kaip žuvėdros, juoktis į vidų, juoktis be garso bei juoktis atkosėjant plaučių audinį.

Ir tai tik maža kruopelytė visko, kas kiekvieną rytą man ant veido užklijuoja plačią šypseną ir primena, kaaaaip stipriai man pasisekė.