Nesu tikra, ar tai ankstyviausias mano prisiminimas, bet kad įsirėžęs ilgam į atmintį, tai tikrai :)
Buvau ketverių ar maždaug tiek, kai pirmą kartą savarankiškai nutariau klotis lovą, ir nors tėveliams prieštaraujant, purčiau patalus kaip didelė, kol... iškritau iš lovytės. Pasekmė - žastikaulio lūžis. Vienintelė panašaus pobūdžio trauma mano gyvenime. Prisimenu tik stiprų skausmą, seselę priimamajame grasinančią įkirpti žirklėmis į nosį, jei dar verksiu ir vieną smagų dalyką - tėvai leido vartyti tuo metu pirmoko brolio knygutes, kad nusiraminčiau :) Skausmą pamiršau tą pačią akimirką :)) Tėvai vis dar pasijuokia, kaip šiurpinau močiutę, kai sugipsuota ranka čiužinėdavau linoleumu apsiavusi vilnonėmis kojinėmis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą